steponas.z@outlook.com

Šildymo sistemų montavimas

Šildomos grindys

Pasirinkus grindų šildymo sistemą turėsite ekonomiškesnį, patogesnį ir sveikesnį šildymo būdą. Šildant šildomomis grindimis patalpos oras yra šildomas spinduliavimo būdu iš didelio grindų ploto. Oras sluoksniuojasi vertikaliai be konvekcijos, nekeldamas dulkių. Tai labai tinkamas šildymo būdas alergiškiems žmonėms. Šis šildymo būdas leidžia ženkliai sumažinti šildymo kaštus. Jeigu radiatoriams reikia 55-65 laipsnių temperatūros, tai šildomoms grindims užtenka 29-35 laipsnių temperatūros. Tai labai padidina akumuliacinių šildymo sistemų efektyvumą. Dujinių kondensacinių katilų efektyvumas taip pat didesnis prie žemesnių temperaturų.

Šildomas grindis nepatartina įrengti jeigu planuojate šildytis kieto kuro katilu be akumuliacinės talpos. Šildomų grindų kontūrus geriausia jungti prie reguliuojamo kolektoriaus su debitomačiais. Taip jūs galėsite sureguliuoti vienodus srautus visuose kontūruose.

Sumontavus šildomas grindis, jas reikia tinkamai nuorinti. Tai darome šia tvarka: uždarome ventilius, kuriais šildomų grindų kolektorius yra sujungtas su šildymo sistema. Uždarome visus kontūrus šildomų grindų kolektoriuje. Prie automatiniu nuorintojų, esančių vandens išleidimo antgalių, pajungiame dvi žarnas. Per paduodamo srauto kolektorių leidžiame vandentiekio vandenį, atidare viena šildomu grindų konturą, per grįžtamo srauto kolektorių vandenį išleidžiame tol, kol iš iš konturo bus išstumtas visas oras. Taip darome su visais kontūrais. Baigus nuorinimo darbus atidarome ventilius į šildymo sistemą. Jūsų šildomos grindys paruoštos darbui.

Grindinio šildymo rivalumai:
● Energetiškai efektyvi „nematoma“ šiluma – mažesnės eksploatacijos išlaidos palyginti su šildymo radiatoriais sistemomis;
● Tolygi šiluma – geras pasiskirstymas visoje patalpoje;
● Didesnis komfortiškumas – vertikalus temperatūros pasiskirstymas artimiausias idealiam žmogaus komforto požiūriu;
● Jokių šaltų grindų – akmeninės ir keraminės grindys malonesnės, kai yra šiltos;
● Geras suderinamumas su kondensaciniais vandens šildytuvais – grindiniam šildymui reikalinga mažesnė vandens temperatūra nei sistemoms su radiatoriais;
● Idealiai tinka šiuolaikiniam gyvenimo būdui – jokių apribojimų išnaudojant patalpos erdvę ir išdėstant baldus;
● Švara patalpoje – nereikia valyti dulkių už radiatorių;
● Saugu vaikams, senyviems ir neįgaliems – jokių karštų paviršių, keliančių pavojų nudegti;
● Mažiau priežiūros darbų – nereikia apdailinti ir atnaujinti radiatorius;
● Idealiai tinka patalpoms su aukštomis lubomis – šiluma palaikoma žmogaus veiklos aukštyje.

Patariame nesiimti šių darbų jeigu neturite patiries. Šildomų grindų įrengimą reikėtų patikėti specialistams, kurie parinks tinkamus šildymo kontūrų ilgius, jų išdėstymą. 

Radiatorinis šildymas

Radiatorinis šildymas šiais laikais pasikeitė, nuo anksčiau montuotų ketinių radiatorių. Individualiuose namuose buvo montuojama vadinama gravitacinė sistema, jos veikimo principas: didesnio diametro vamzdynai montuojami su nuolydžiu. Katilui ar kitam prietaisui kaistant, vanduo sušyla ir kyla į viršų, tai gali būti radiatorių link, kai pasiekia radiatorius, vanduo atvėsta ir leidžiasi žemyn link katilo ar kito šilumos prietaiso, tokiu būdu vyksta cirkuliacija. Šios sistemos minusas tai, kad reikalinga aukšta temperatūra, sunaudojama daugiau kuro nei šiuolaikinėje, taip pat matomi  kambariuose plieniniai  vamzdžiai, negalimi sudėtingesni architektūriniai sprendimai.

Radiatoriai šiais laikais gaminami įvairaus dizaino ir neretai pasirenkami, kaip interjero detalė. Jie gaminami iš ketaus, aliuminio,  plieno. Pastarieji populiariausi ir dėl savo skirtingų išmatavimų lengvai pritaikomi skirtingos paskirties patalpose, ar prie didelių vitrininių langų, kur norisi uždengti kuo mažiau pro langą matomo vaizdo.

Didžiausias radiatorinio šildymo pliusas, jog radiatorinį šildymą galima montuoti su visomis katilų rūšimis. Radiatorių minusas lyginant su šildomomis grindimis, kad šildo ne tik spinduliavimo, bet ir konvekcijos būdu, todėl iš radiatorių dulkės ir sausėjantis oras kyla labiau.

Pagrindinės 3 radiatorių pajungimo schemos:

Nuosekli vienvamzdė sistema. Rečiau naudojama vienvamzdė sistema, jos veikimo principas: iki radiatorias atvedamas vienas vamzdis ir pajungiams į specialų pajungimo magą, iš pajungimo mazgo vedama prie kito radiatoriaus iš kito į kitą ir po paskutinio prietaiso vienas vamzdis gražinamas iki šilumnešio (katilinės ar kito įrenginio). Pajungimo mazgo veikimo principas: dalis vandens patenka į radiatorių, kita dalis slenka toliau. Pliusas tas, kad mažos vamzdžių sąnaudos, tačiau reikia labai tikslai paskaičiuoti vandens debitą, tinkamai parinkti vamzdžių diametrus, bei pajungimo mazgus.

Trišakė sistema. Dažniausiai montuoja kai pastatas senos statybos, ir vamzdžiai montuojami ant sienų. Tai dvivamzdė sistema, kuriai sumontuoti svarbu paskaičiuoti vamzdyno diametrus pagal šilumos prietaisų galingumą. Arčiausiai katilo montuojamas didesnio diametro vamzdis, dažniausiai 25mm ar 20mm storio ir su kiekvienu prietaisu mažinamas arba paliekamas to paties diametro vamzdis.

Kolektorinis šildymas. Tai dvivamzdė sistema, dažniausiai įrengiama naujai statomuose namuose, visi vamzdeliai pasislepia betono konstrukcijoje. Kolektorius montuojams į potinkinę arba virštinkinę  kolektorinę dėžę.  Pats kolektorius nepagerina šildymo sistemos, tad jei nėra galimybės įsirengti kolektorinio šildymo, nebijokite ir kitų pajungimo schemų.  Minusas tik tas kad sunaudojama daug vamzdžių iki kiekvieno šildymo prietaiso. O didžiausi pliusai, kad nėra jokių paslėptų jungčių, be to, visus radiatorius galima „uždaryti” vienoje vietoje.

Radiatorinė šildymo sistema gali būti komplektuojama su grindiniu šildymu, tačiau pastarajam būtinas pamaišymo vožtuvas, nes grindinio šildymo paduodama temperatūra negali viršyti 50°C.

Parinksiu Jums tinkamiausią radiatorinio ir grindinio šildymo sistemą bei ją sumontuosiu, dėl detalesnės informacijos prašome kreiptis kontaktų skiltyje išsiūsdami el.laišką arba +37063661759.