Katilinės įrengimas, tai vienas iš svarbiausiu darbų įrengiant namo šildymo sistemą. Patikėkite katilinės įrengimo darbus kvalifikuotiems specialistams, kurie įvertins jūsų namo šildymo sistemos ypatumus ir parinks tinkamiausia katilinės aprišimo schemą ir jai reikalinga valdymą.
Pasirenkant katilą reikia atsižvelgti į jūsų namo šildymo sistemos ypatumus. Jeigu jūsų namas šildomas grindimis, kieto kuro katilinė tūri būti akumuliacinė, nes kieto kuro katilas negali dirbti žemomis temperaturomis. Kieto kuro katilo grįžtamoji temperatura tūri būti bent 55 laipsnių, o į šildomas grindis paduodame apie 35 laipsnius. Šiuo atveju jūsų katilas bandys uždaryti oro padavimo sklendę, ko pasekoje kuras katile nustoja degti, ima smilkti išskirdamas dervas ir kondensatą.
Paprasčiau suvaldyti degimo procesą jeigu jūsų namo šildymo sistema yra radiatorinė. Čia tik reikia nepersistengti su katilo galingumu. Aišku, kad didesnio galingumo katile pakura bus didesnė ir galima bus pridėti daugiau malkų, su ta mintimi, kad didesnė įkrova degs ilgesni laiką. Deja jeigu galingumas bus per didelis, efektas bus tas pats kaip ir su šildomomis grindimis. Namui sušilus radiatorių termostatinės galvutės ims uždarinėti radiatorius, katile temperatūra ims kilti ir vėl kuras katile ims smilkti, išskirdamas dervas ir kondensatą. Prie viso to dar prisideda pavojus, kad katilas nesugebės suvaldyti temperatūros kilimo ir vanduo katile gali užvirti. Netgi jeigu jūsų radiatoriai be termostatinių galvučių, esmės tai nekeičia. Namui įšilus apkrovimas katilui mažėja ir temperatūra katile vis tiek ima kilti. Kartais žmonės perka didesnio galingumo katilą dėl to, kad į tuos katilus telpa ilgesnė malka, didesnę pakurą patogiau išvalyti. Iš esmės, galima kūrenti ir didesnio galingumo katilą, jeigu jums taip patogiau. Tik kuro kiekį reikia pasirinkti tokį, kad sušilus namui kuras būtų beveik sudegęs.
Katilo pajungimas, kai temperatūra katile palaikoma naudojant ketureigį srautų maišymo vožtuvą reikalauja mažiausiai finansinių sąnaudų, bet sukelia daug nepatogumų reguliuojant temperatūrą. Užkūrus katilą reikia sureguliuoti vožtuvą taip, kad didesnė dalis srauto grįžtu į katilą, pakilus temperatūrai katile vožtuvą vėl reikia pareguliuoti taip, kad katile temperatūra katile būtų bent 55 laipsnių. Nesilaikant šio temperatūrinio režimo katilas apauga dervomis, atsiranda kondensatas, mažėja katilo našumas.
Katilo pajungimas naudojant automatinius pamaišymo mazgus nereikalauja žmogaus įsikišimo palaikant nustatytą temperatūrą katile. Šis vožtuvas automatiškai maišo srautus priklausomai nuo temperatūros pasikeitimo.
Efektyvesniam katilinės valdymui siūlome naudoti siurblių valdiklius. Šie siurblių valdikliai pagal nustatytą temperatūrą įjungia ir išjungia šildymo sistemos ir karšto vandens ruošimo siurblius. Skirtingai nuo kontaktinių termostatų, kurie įjungia ir išjungia siurblius su didesne paklaida.
Šilumos siurblių valdiklis valdys siurblius tiksliai pagal jūsų nustatytas temperatūras. Taigi nebėra rizikos, kad užkūrus katilą šildymo sistemos siurblys neįsijungs.
Vienas iš kieto kuro katilinės minusų yra tai, kad labai ribotos galimybės valdyti katilą pagal lauko ir vidaus temperatūras.
Jeigu Jūs nepatenkinti esamos katilinės darbu, neskubėkite viską keisti. Dažnai tik pakeitus katilinės aprišimo schemą galima žymiai mažesniais kaštais išspręsti problemą. Kreipkitės kontaktų skiltyje nurodytu el.paštu arba +370 63661759, įvertinsiu esamą padėtį ir pasiūlysiu geriausią sprendimo būdą.
Žmonės kurie perėjo nuo paprastos kieto kuro katilinės prie akumuliacinės šildymo sistemos naudojimo sako, kad tikėjosi kažko geresnio, bet kad bus taip gerai tikrai nelaukė. Akumuliacinė katilinė, tai žymiai komfortiškesnis šildymo būdas. Akumuliacinė šildymo sistema leidžia prailginti šildymo laiką po pakūrimo iki keleto kartų. Akumuliacinėje katilinėje katilas dirba pilnu pajėgumu šildydamas namą, o energijos perteklių kaupdamas akumuliacinėje talpoje. Katilui baigus degti vožtuvų ir pavarų pagalba katilas yra atjungiamas nuo šildymo sistemos, o šildymas toliau vyksta iš akumuliacinės talpos. Įrengus akumuliacinę šildymo sistemą nebelieka vargo su kondensatu ir dervomis katile ir kamine.
Planuojant įsirengti akumuliacinę kieto kuro katilinę svarbu, kad būtų teisingai parinktas katilo galingumas ir akumuliacinės talpos tūris, bei aprišimo schema. Parinkdami akumuliacinės talpos dydį jūsų šildymo sistemai vadovaukitės sekančiais kriterijais: 100m2 šildomo ploto imame 1000 ltr akumuliacine talpą. Katilo galingumą parenkame imdami 1 kW katilo galingumui 50 ltr vandens. Taigi, jeigu mūsų šildomas plotas 100 m2, montuosime 1000 ltr akumuliacinę talpą, o katilo galingumas tūri būti 20 kW (1000/50=20). Taip pat reikia atminti, kad kūrenant anglimis, dėl jų didesnio kaloringumo akumuliacinę talpą galime imti 200-500ltr didesne, katilas vistiek įkraus akumuliacinę talpą. Kūrenant malkomis, dėl jų mažesnio kaloringumo galime imti 200-500 ltr mažesne akumuliacine talpą, nes dažniausiai niekas antra kartą neina į katilinę dar kartą ikrauti katilą malkomis. Taigi gaunasi taip kad, katilas su tuo kiekiu malkų, nesugebės pilnai įkrauti akumuliacinės talpos. Sumažinę akumuliacinę talpą pilniau pakrausime akumuliacinę talpą, tuo pačiu galime šiek tiek sumažinti katilinės įrengimo kaštus.
Įrengiant akumuliacinę šildymo sistemą, turime platesnį pasirinkimą automatizuodami šildymo procesą. Galime valdyti šildymo sistemą pagal lauko temperatūrą, galime valdyti patalpų temperatūras. Akumuliacinė talpa esant reikalui padės sujungti kelias šildymo sistemas į vieną šildymo sistemą. Valdiklių ir patalpų termostatų panaudojimas akumuliacinėje šildymo sistemoje leidžia sukauptą šilumos energiją naudoti tik tada, kai jos reikia patalpų šildymui. Be valdiklių ir patalpos termostatų cirkuliaciniai siurbliai dirba pastoviai įjungtu režimu, taigi vyksta pastovus akumuliacinės talpos iškrovimas.
Šiuo metu vis dažniau namo šildymui pasirenkamas granulinis katilas. Rinkdamiesi granulinį katilą kreipkitės į šios srities specialistus, nes granulinių katilų pasiūla tokia didelė, kad be specialistų pagalbos vartotojui išsirinkti tinkamą katilą be galo sudėtinga. Nuo to kokį išsirinksite katilą ir kaip bus įrengta katilinė, priklausys visos šildymo sistemos darbas ir ekonomiškumas. Netinkamai įrengta katilinė gali ir brangiausia katilą paversti paprasta ,,buržuike”.
Jeigu nusprendėte granuline katilinę įrengti patys, atkreipkite dėmesį į sekančius katilo parametrus:
Degiklio uždegimas automatinis ar rankinis?
Šilumokaičio valymo sistema rankinė ar automatinė?
Koks kuro/oro santykio valdymas kintant darbiniam katilo galingumui?
Kiek šildymo kontūrų gali valdyti katilas?
Kokios katilo automatinio valdymo galimybės?
Kokio dydžio granulių talpa?
Priklausomai nuo jūsų pasirinktos kuro rūšies(medžio granulės, anglies granulės), pasirinkite plieninį arba ketini katilą. Pasidomėkite ar yra pasirinkto katilo atstovai Lietuvoje. Nuo to priklausys kaip sklandžiai bus vykdomas garantinis ir servisinis aptarnavimas
Kviečiu Jus susisiekti ir padėsiu jums išsirinkti tinkamą granulinį katilą, įrengsiu katilinę kuri atitiks visus katilo gamintojo techninius reikalavimus.
Galiu padėti jums išsirinkti tinkamą katilą, šildymo įrangą pagal kainą ar valdymo ypatumus.
Dujiniai tradiciniai katilai degina gamtines dujas arba propaną namų šildymo sistemoje. Tradiciniai katilai veikia aukštesnėje temperatūroje, tai reiškia, kad šilumos dalis degimo proceso metu išleidžiama į išorę. Priklausomai nuo amžiaus ir tipo, nekondensuojamo katilo efektyvumas yra nuo 80% iki 85% .
Kondensaciniai dujiniai katilai yra itin efektyviai energiją vartojantys, nes jie gali tiekti daugiau šilumos namų šildymo sistemai, veikdami žemesnėje temperatūroje. Šių temperatūrų metu gaunamas rezultatas, kad kondensavimas vyktų šių katilų vėdinimo sistemoje. Kondensacija gali būti žalinga tradicinių katilų šilumokaičiams, o kondensaciniai dujiniai katilai yra suprojektuoti veikti taip, kad kondensacijos procesas nekenktų.
Dėl žemesnės eksploatacinės temperatūros kondensaciniuose dujiniuose katiluose energijos suvartojimas mažėja, dėl to kondensaciniai katilai gali pasiekti 90 procentų ir didesnį naudingumo koeficientą
Norint įsirengti šildymo sistemą su dujiniu katilu, galime pasiūlyti įvairių gamintojų dujinius katilus. Padėsiu pasirinkti katilą ir visą reikalingą įrangą pagal Jums tinkamą kainą ir techninį lygį.
Vis labiau populiarėja šildymas dujiniais katilais. Tai įtakoja nedidelės investicijos įrengiant dujinę katilinę, platus šildymo sistemos valdymo pasirinkimas. Pasirenkant dujinį katilą reikia įsivertinti šilto vandens poreikį.
Dujinis katilas gali būti su momentiniu vandens paruošimo šilumokaičiu arba su galimybe prijungti tūrinį vandens šildytuvą. Kad dujinis katilas tarnautų ilgiau rekomenduojame įrengiant dujinę katilinę montuoti hidraulinį atskyrimo indą. Taip nėra apkraunamas dujinis katilas paleidimo metu. Taip pat labai svarbu, kad įrengiant dujine katilinę būtų montuojami grubaus valymo filtrai grįžtamojo srauto vamzdyje, o jeigu dujinis katilas su momentiniu vandens paruošimo šilumokaičiu, ir ant šalto vandens vamzdžio.
Taip pat dujinį katilą galima sujungti su kieto kuro katilu. Galimi keli kieto kuro ir dujinio katilo sujungimo būdai.
Pats paprasčiausias sujungimo būdas, kai dujinis katilas valdomas per patalpos termostatą. Kai kieto katilas baigia degti, o temperatūra patalpoje nukrenta žemiau jūsų nustatytos, įsijungia dujinis katilas ir toliau šildo patalpas.
Tokiu būdu sujungus kieto kuro katilą su dujiniu katilu, katilinėje reikia išskirti kieto kuro katilo ir dujinio katilo paduodamus srautus.
Jeigu kieto kuro katilinėje yra kontūrų kuriuos reiktų valdyti pavaromis, galima panaudoti dujinio katilo automatiką.
Pasirenkant šildymo sistemą reikia įsivertinti kokia energijos rūšis jums tinkamiausia. Jeigu gamtinių dujų nėra arba jas per brangu įsivesti, o su kietu kuru Jūs nenorite arba neturite laiko kūrenti, tinkamiausias sprendimas šilumos siurblys. Šilumos siurblys jus išvaduos nuo kieto kuro ruošimo, sandėliavimo. Nebus dulkių, suodžių. Nereikės dažnai lankytis katilinėje papildant katilą kuru. Šildymo sistema pajungus šilumos siurblį bus pilnai automatizuota, profilaktinis aptarnavimas tokios sistemos minimalus. Tereikės prieš šildymo sezoną patikrinti cirkuliacinių siurblių filtrus ir šilumos siurblio išgarintojo švarumą. Šildymo sistema su šilumos siurbliu, tai visiškai ekologiška sistema.
Žemos temperatūros šilumos srautas gali būti padidintas iki naudingos aukštos temperatūros , naudojant šilumos siurblį. Tarp įvairių šilumos siurblių labiausiai paplitęs mechaninis šilumos siurblys. Jo veikimo principas grindžiamas „šaltnešio” suspaudimu ir išplėtimu. Šilumos siurblyje yra keturi pagrindiniai komponentai: garintuvas, kompresorius, kondensatorius ir išplėtimo vožtuvas. Šaltnešis yra darbinis skystis, kuris praeina per visus šiuos komponentus. Garintuve šiluma gaunama iš šilumos šaltinio. Kondensatoriuje ši šiluma pakeliama iki aukštesnės temperatūros ir tiekiama vartotojui. Elektrinė energija reikalinga kompresoriaus valdymui, o ši energija pridedama prie kondensatoriuje esančios šilumos. Šilumos siurblio efektyvumą žymi jo COP (eksploatacinių savybių koeficientas), apibrėžiamas kaip šilumos siurblio tiekiamos šilumos santykis su elektros energijos kiekiu, reikalingu šilumos siurbliui valdyti.
Šilumos siurblio veikimas grindžiamas fizikine savybe, kurios skysčio virimo temperatūra didėja esant slėgiui. Mažinant slėgį, skystis išgaruoja mažomis temperatūromis, o dėl padidėjusio slėgio susidaro aukšta virimo temperatūra. Esant žemam slėgiui ir temperatūrai, garintuvas išgarinamas. Tam reikalinga energija yra šilumos srautas. Kompresorius padidina garų slėgį. Garai kondensuojami esant aukštam slėgiui ir temperatūrai kondensatoriaus viduje. Kondensacijos metu išsiskiria šiluma: naudingas energijos šaltinis. Skystas šaldymo agentas transportuojamas į išsiplėtimo įtaisą, kuris mažina slėgį. Žemos temperatūros, žemo slėgio šaldymo agentas patenka į garintuvą: prasideda dar vienas ciklas.
Renkantis šilumos siurblį vėlgi reikia įsivertinti kokį šilumos siurblį jūs galite pajungti.
Šilumos siurbliui gruntas-vanduo reikalingas nemažas skypas kuriame reikia patalpinti horizontalų kolektorių. Tai didelė apimtis žemės darbų, kurie pabrangina įrengimo kaštus.
Šilumos siurbliui vanduo-vanduo reikalingas vandens telkinys, kuriame galima būtų patalpinti horizontalų kolektorių. Yra labai menka tikimybė, kad namas būtų taip arti vandens telkinio, kad apsimokėtų montuoti jame horizontalų kolektorių. Galima vandenį imti iš gręžinio, bet tai brangu ir techniškai sudėtinga.
Taigi patogiausia ir mažiausius įrengimo kaštus turi šildymo sistema su šilumos siurbliu oras-vanduo. Šilumos siurblį galima integruoti į bet kokią šildymo sistemą, kieto kuro, granulinę ar dujinę. Labiausiai žmonės abejoja rinkdamiesi šilumos siurblį dėl jo efektyvumo prie žemų temperatūrų. Jums galiu pasiūlyti šilumos siurblius , kurie užtikrina šilumos siurblio darbą be papildomos elektros energijos net prie -25 laipsnių šalčio.
Jums pageidaujant galiu įrengti ne tik katilinę, bet ir viso namo šildymo sistemą, šildomas grindis , pajungti radiatorius, šildymo kolektorius, išvedžioti vandentiekio ir nuotekų vamzdynus. Kontaktų skiltyje galite rasti telefono numerį arba el.paštą konsultacijai.
